Ponas Ambasadoriau!

1. Jaučiu didelį džiaugsmą priimdamas Skiriamuosius Raštus, kuriais Lietuvos Respublika skiria Nepaprastąjį ir Įgaliotąjį Ambasadorių prie Šventojo Sosto. Būkite pasveikintas!

Visų pirma noriu išreikšti savo padėką už žodžius, kuriais perteikėte Jūsų, čia ir dabar atstovaujamos Tautos, jausmus. Su dėkingumu ir įvertinimu priimu linkėjimus, kuriuos Jums tarpininkaujant, savo ir visos Lietuvių Tautos vardu, man skiria Ponas Respublikos Prezidentas.

Pone Ambasadoriau, maloniai prašau perduoti mano nuolatinę ir nuoširdžią pagarbą Jūsų Šalies, kurioje turėjau džiaugsmą apsilankyti 1993-ųjų rugsėjį, Vadovams. Noriu užtikrinti, kad kasdieninėje maldoje prisimenu visus Lietuvius, su kuriais mane sieja kultūriniai ir dvasiniai saitai.

2. Jūsų atvykimas, Ponas Ambasadoriau, man sugražina neišdildomus prisiminimus apie daugelį ryšių turėtų su Lietuvių Tauta, kurios permainas, kaip Jūs ir paminėjote, Apaštalų Sostas nenustojo rūpestingai sekti per visą jos ilgą ir sudėtingą istoriją.

Šventojo Petro Įpėdinio misijos dalis palaikyti tikinčiuosius įvairiose pasaulio kraštuose ir tuo pačiu metu, nuolat priminti bendrąsias vertybes, kuriomis galima gristi teisingos ir vieningos visuomenes gyvavimą. Šventasis Sostas, remdamasis amžių patirtimi, liudijančia, kad visuotinės moralės normos, užtikrina saugų pilietinį tautų sugyvenimą, nenuilstamai gina tautų teises iškilti į istorijos sceną su savo ypatumais, gerbiant kiekvienos tautos teisę į laisvę.

3. Žinau, kad kultūrinėje ir socialinėje kaitoje, kurią šiuo laikotarpiu išgyvena Jūsų Tėvynė, būtina išryškinti jos krikščioniškas šaknis, kuriomis ilgus amžius plačioji tautos dalis sėmėsi sau gyvybės.

Man rūpi dar kartą palinkėti Lietuvos piliečių Atstovams, kad semtųsi jėgų iš Tautos istorijoje glūdinčio kilnaus žmogiškumo ir evangelinių idealų paveldo, bei nuoširdžiai įsipareigotų kurti laisvą visuomenę, grįstą tvirtais etiniais ir moraliniais pagrindais. Šioje perspektyvoje, raginu katalikus, sudarančius didžią gyventojų dalį, bendradarbiauti su visais geros valios žmonėmis siekiant išvengti, kad ir Lietuvos visuomenę butų stipriai paveikta supasaulėjusio ir vien malonumų siekiančio gyvenimo būdo ir jo pražūtingų kerų. Tikintieji, suprasdami, kad neužtenka kovoti vien su blogio pasekmėmis, tesiryžta žengti kartu su tais, kurie tinkama įstatymų leidyba ir subalansuotu elgesio stiliumi, skatina šeimos ir gyvybės gynimą, nuo pat jos prasidėjimo iki natūralios mirties.

4. Leiskite, taip pat, pasidalinti su Jumis savo asmeniniu džiaugsmu dėl Jūsų atstovaujamos Šalies pilnutinio įsijungimo į Europos Sąjungos Tautų bendriją. Tegul Dievui padedant šis Kontinentas suranda būdus ir kelius, vaisingo bendradarbiavimo atmosferoje, kurti taiką ir visuotinę gerovę, gerbiančią visas kultūras ir visų tautų teisėtas teises, siekiant visų žmonių ir visos Europos, nuo Atlanto iki Uralo, klestėjimo.

Atnaujindamas Jums skirtus nuoširdžiausius savo linkėjimus svarbios misijos pradžioje, kurią Jums patiki Jūsų Šalis, noriu užtikrinti visų, man talkinančių atlikti Apaštalų Sosto priedermes, pilną, sąžiningą ir nuoširdų bendradarbiavimą. Dvišalių ir plačiau aprėpiančių klausimų sprendime, kuriais siekiama tarptautinės Bendruomenės visuotinės gerovės, mano pagalbininkuose rasite dėmesingą antrąją pusę.

Apaštalų Sostas jau yra pasirašęs su Lietuva kelias sutartis, susijusias su bendrais interesais ir mano, kad nuoširdus ir garbingas dialogas laiduos visų sunkumų, kurie gali iškilti tarpusavio santykiuose, išsprendimą.

Išreikšdamas nuoširdžius sveikinimus šiandien pradedamų eiti aukštų pareigų proga, mielai suteikiu Jums, ir visiems Jūsų pagalbininkams bei brangiems žmonėms. Apaštalinį Palaiminimą.

*Insegnamenti di Giovanni Paolo II, vol. XXVII, 2, p. 659-661.

L'Osservatore Romano 6-7.12.2004 p.5.

© Copyright 2004 - Libreria Editrice Vaticana