The Holy See
back up
Search
riga

  CONVENTIO*

INTER SANCTAM SEDEM ET LITUANIAE REM PUBLICAM
DE PASTORALI CATHOLICORUM MILITUM CURA

ŠVENTOJO SOSTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
SUTARTIS
DĖL
KARIUOMENĖJE TARNAUJANČIŲ KATALIKŲ SIELOVADOS

 

Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika (toliau - Susitariančiosios šalys),

siekdamos užtikrinti nuolatinę sielovadą Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujantiems katalikams abiems Susitariančiosioms šalims priimtinu būdu,

susitarė:

1 straipsnis

1. Šventasis Sostas įsteigia kariuomenės ordinariatą, kuris rūpinsis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada.

2. Remiantis Apaštališkąja konstitucija Spirituali Militum Curae, kariuomenės ordinariatui vadovauja Kariuomenės Ordinaras, turintis diecezinio vyskupo teises ir pareigas.

3. Kariuomenės Ordinaras tuo pačiu metu gali eiti diecezinio vyskupo arba vyskupo pagalbininko pareigas.

4. Kariuomenės Ordinaro jurisdikcija yra personalinė, ordinarinė ir sava. Ši jurisdikcija vykdoma kartu su vietos ordinarais.

5. Kariuomenės Ordinaras yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos narys.

2 straipsnis

Šventasis Sostas laisvai skiria Kariuomenės Ordinarą, iš anksto pranešdamas apie jo paskyrimą Lietuvos Respublikos Prezidentui.

3 straipsnis

Suderinęs su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministru, Kariuomenės Ordinaras skiria Generalini Vikarą. Generalinis Vikaras tuo pačiu metu yra ir kadfiuomenės vyriausiasis kapelionas.

4 straipsnis

1. Karo kapelionus skiria ir atleidžia Kariuomenės Ordinaras, suderinęs su vietos vyskupu. Pagal kanonų teisės nuostatas karo kapelionai priklauso Kariuomenės Ordinaro jurisdikcijai net ir tuo atveju, jeigu jie lieka inkardinuoti savo vyskupijose. Karo kapelionai turi personalinės parapijos klebono teises ir pareigas.

2. Sutinkant Kariuomenės Ordinarui, Krašto apsaugos ministras karo kapelionams, atsakingiems už karių sielovadą didžiausiuose kariniuose vienetuose, gali suteikti specialųji tarnybini statusą. Tokie karo kapelionai gali būti inkardinuoti kariuomenės ordinariate, laikantis Kanonų teisės normų.

3. Suderinęs su vietos vyskupu, Kariuomenės Ordinaras taip pat gali pasitelkti kitus kunigus laikinai teikti sielovadinius patarnavimus.

5 straipsnis

Pagal kanonų teisės normas Kariuomenės Ordinaro jurisdikcijai priklauso šie asmenys:

a) Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys katalikai kariai ir civiliai;

b) katalikai jų šeimų nariai ir kiti kartu su jais gyvenantys katalikai;

c) katalikai, besimokantys karo mokyklose, dirbantys karo ligoninėse irkitose kariuomenės institucijose;

d) katalikai, vykdantys Kariuomenės Ordinaro jiems pavestą užduoti nuolat arba su Kariuomenės Ordinaro sutikimu.

6 straipsnis

Kariuomenės ordinariato kurija yra Vilniuje.

7 straipsnis

Krašto apsaugos ministerija teikia atitinkamą materialinę pagalbą kariuomenės ordinariatui ir kulto vietoms išlaikyti, bei kitai sielovadinei veiklai.

8 straipsnis

1. Vykdydami sielovadinę veiklą karo kapelionai laikosi kanonų teisės normų, Kariuomenės Ordinaro potvarkių ir kariuomenės statutų, taisyklių bei tvarkos.

2. Į karo kapeliono pareigas įeina: karinių vienetų lankymas, šv. Mišių aukojimas ir vadovavimas kitoms apeigoms, sakramentų teikimas, tikybos ir dorovės dėstymas, pokalbių tikybos ir moralės temomis rengimas, jam patikėtos bažnyčios nuosavybės valdymas ir saugojimas ir kitos sielovadinės veiklos vykdymas.

3. Prireikus karo kapelionui skirti drausmines nuobaudas, kariuomenės vadovybė veikia pasitarusi su Kariuomenės Ordinaru.

9 straipsnis

1. Kariuomenės Ordinaras turi teisę duoti nurodymus karo kapelionams dėl jų tarnystės, palaikyti su jais nuolatinius ryšius tiesiogiai arba per savo atstovus ir prižiūrėti juos jų tarnystės vietoje.

2. Karo kapelionai periodiškai atsiskaito Kariuomenės Ordinarui už savo veiklą.

10 straipsnis

Lietuvos Vyskupą Konferencija ir Krašto apsaugos ministerija susitaria dėl konkrečių kariuomenės ordinariato nuostati, apibrėžiančių karo kapelionų sielovadinės veiklos praktinius aspektus, taip pat dėl jų sąlygų karinėje struktūroje.

11 straipsnis

Ateityje kilus nesutarimams aiškinant ar igyvendinant šią Sutarti, Susitariančiosios šalys bendrai juos spręs, siekdamos draugiško sutarimo.

12 straipsnis

Ši Sutartis įsigalioja nuo to momento, kai Susitariančiosios šalys praneš viena kitai apie procedūrų, reikalingų jos isigaliojimui, atlikimą.

Sudaryta Vilniujete 2000 m. gegužės 5 d. dviem egzemplioriais anglų ir lietuvių kalba, abu tekstai turi vienodą galią.

Šventojo Sosto vardu   Lietuvos Respublikos vardu
ERWIN JOSEF ENDER ALGIRDAS SAUDARGAS

Conventione inter Apostolicam Sedem et Lituaniae Rem Publicam rata habita, die XVI mensis Septembris anno MM ratihabitionis istrumenta accepta et reddita mutuo fuerunt in civitate Vaticana; a quo die Conventio vigere coepit ad normam articuli XII eiusdem Pactionis.


*A.A.S., vol. XCII (2000), n. 11, pp. 813-816

 

Copyright 2000- Libreria Editrice Vaticana

 

top